Tinkamai valdomas stresas gali tapti naudingu

Mindletic

3 min read

Stresas – dažnas, tačiau sudėtingas reiškinys, kurį kiekvienas apibūdina skirtingai. Dažnai šis jausmas yra tapatinamas su negatyviais potyriais ir emocijomis, ir rečiau kalbama apie streso galimą naudą didesnėms žmogaus galimybėms. Apie tai, kaip atpažinti, suvaldyti ir efektyviai išnaudoti patiriamą stresą pasakoja emocinio sporto klubo “Mindletic” psichologė Dainora.

Ar galime įvardinti, kas iš tiesų yra stresas? 

Ilgą laiką stresas buvo suprantamas kaip automatinė organizmo reakcija į bet kokį įvykį: pasikeitusią oro temperatūrą, pasibaigusį poilsio savaitgalį, po kurio vėl teks dirbti, ar kitokį dirgiklį. Kiek vėliau, drauge su naujais moksliniais tyrimais, plėtėsi ir streso apibrėžimas. Pastebėta, jog stresas, vis dėlto, nėra tik nekontroliuojamas, automatinis organizmo atsakas, bet taip pat glaudžiai susijęs su situacijos vertinimu - kaip pats žmogus vertina, ko konkreti situacija iš jo reikalauja ir kiek žmogus jaučiasi turintis resursų bei sugebėjimų šiuos reikalavimus įgyvendinti. Jei žmogus tiki savo gebėjimais įveikti iškilusią situaciją (galiu tinkamai pasiruošti laukiančiam egzaminui), žmogus gali jaustis motyvuotu, veikliu bei kylantis stresas gali būti nedidelis. Vis tik, jei manome, kad susiklosčiusi situacija viršija mūsų turimus laiko, jėgų ar kitus resursus, gali kilti bejėgiškumo, pralaimėjimo jausmas bei aukštesnio lygio stresas. 

Kokius simptomus patiriame streso metu?

Susidūrus su stresą keliančia situacija mūsų kūnas yra tarsi mobilizuojamas “kovoti arba bėgti”: pradeda tankiau ir stipriau plakti širdis, išsiplečia vyzdžiai, padažnėja kvėpavimas, daugiau kraujo patenka į raumenis ir smegenis, gali šalti galūnės ir vykti kitos kūno reakcijos. Žmonės neretai tarsi prisibijo patiriamo streso, siedami jį su gausesniu prakaitavimu, prastesniu pasirodymu viešai ar nemaloniomis emocijomis. Tačiau svarbu pažymėti, kad kilus žemesnio ar vidutinio lygio stresui, kartu praplečiamos ir mūsų funkcinės galimybės, padidėja imuninės sistemos aktyvumas, atsparumas ligoms, pagerėja mąstymas, padidėja darbingumas. Kartu svarbu žinoti, jog stresą patiriame tiek laimės, tiek liūdesio momentais. Pavyzdžiui, stresą jaučiame tiek laimėję, tiek praradę pinigus loterijoje, nors šį pojūtį lydi dvi visiškai skirtingų atspalvių emocijos. 

Kada stresas gali tapti nebenaudingu?

Jeigu kalbėtume apie epizodinį stresą, kuris staiga pakyla susidūrus su stresine situacija ir išnyksta ją išsprendus, tai toks stresas yra visiškai natūralus ir, kaip minėta, gali būti naudingas. Tačiau jeigu mes patiriame ilgą laiką trunkantį, chroninį stresą, kurio priežasties niekaip negalime išspręsti arba jas ignoruojame, o galbūt įprantame prie šios būsenos bei nebeidentifikuojame kaip patiriamo streso, toks stresas gali lemti rimtus sveikatos sunkumus. Vis dėlto, tokiu atveju taip pat nemažai priklauso nuo žmogaus taikomų streso įveikimo būdų. 

Kokie streso įveikos būdai yra efektyviausi?

Bendrai galima išskirti kelis streso įveikimo būdus: nukreiptą į problemą ir nukreiptą į emocijas. Kuris iš jų efektyvesnis priklauso nuo situacijos, kiek ją galime kontroliuoti. Į problemą nukreipta strategija yra gana konkreti - įsivertinti situaciją (pavyzdžiui, atsiradusią darbinę užduotį), ko ji iš mūsų reikalauja, kokių resursų mums reikia jai įvykdyti ir pradėti tai įgyvendinti. Tokiu būdu mes ne tik neleidžiame stresui išaugti, bet kartu, pasiekę gerų rezultatų, galime pastiprinti savivertę, savęs vaizdą. Tačiau, jei susiduriame su situacija, kurioje negalime nieko pakeisti (pavyzdžiui, artimojo netektimi ar pandemija), tuomet prasminga taikyti į emocijas orientuotą strategiją, kuri leistų bent kiek pasijusti geriau. Tai gali būti užsiėmimas mėgstama veikla nukreipiant dėmesį kitur, pokalbiai su artimaisiais, religija, relaksacijos technikų taikymas, humoras ar daugelis kitų būdų, kurie leistų pasijusti bent kiek geriau. Visgi, ši dėmesio nukreipimo strategija, kuomet situaciją galime spręsti, bet to nedarome, gali sukelti tik didesnį stresą. 

Dažnas patirdamas ilgalaikį stresą renkasi nukreipti mintis kitur ir taip „pralaukti“ problemą. Ar tai teisingas sprendimo būdas?

Neretai klientams, kuriems buvo nustatyta depresija ar kitas psichikos sveikatos sunkumas, būna sudėtinga tai priimti. Klientai išsako, jog viskas neblogai sekėsi, su viskuo ilgą laiką tvarkėsi, tad kodėl taip nutiko. Visgi, paanalizavus, kokius streso įveikos būdus taikė, dažniausiai klientai mini būtent minčių nuo sunkumų nukreipimą įvairiose situacijose, bandymą sunkumą nureikšminti ar apie tai nekalbėti. Tačiau tokiu atveju mūsų sunkumai niekur savaime nedingsta. Priešingai, mažesni ir didesni “stresai” po truputėlį kaupiasi, yra tarsi kolekcionuojami mūsų viduje, bei ilgainiui gali lemti sveikatos sunkumų atsiradimą.   

Kaip valdyti stresą, kad išgautume iš jo didžiausią naudą?

Nuskambės paprastai, bet viskas taip pat priklauso nuo požiūrio. Pajutus stresą galbūt galima pamėginti pasidžiaugti, jog mūsų kūnas ruošiasi artėjančiam įvykiui, visas kūnas aktyvuojasi bei susitelkia, kad greičiau priimtume sprendimus, pasiektume geresnį rezultatą, kurį būtų sunku pasiekti visiško atsipalaidavimo būsenoje. Tad, kai tik įmanoma, rekomenduoju stresą priimti ne kaip pralaimėjimą, o naudotis juo kaip papildoma pagalba judant į priekį ir sprendžiant iškilusias situacijas.

© Copyright 2021 Mindletic. All rights reserved.