Susvetimėjimas: kodėl turime apie tai kalbėtis?

Mindletic

3 min read

Ar kada nors patyrėte bejėgiškumo jausmą, pojūtį, kad esate nuošalyje arba kad pasaulis atrodo tuščias ir beprasmis? Ar jautėte visus šiuos jausmus ir pastebėjote, kad dėl to atsiribojote nuo darbo, šeimos ar draugų? Psichologai tai vadina susvetimėjimu.

Susvetimėjimas apibrėžiamas kaip giliai įsišaknijęs nepasitenkinimo savo egzistencija, socialine fizine aplinka ar savimi pačiu jausmas. Tai sunki būsena, kuri kartkartėmis gali apimti daugelį iš mūsų. Dažnai esame linkę prarasti ryšį su savimi ar savo aplinka. Tai tarsi buvimas kambaryje, pilname žmonių, kuriame nesugebi užmegzti ryšio ar tiesiog pradėti pokalbį. Kartais tai išreiškiama vienatvės jausmu, kuris sukelia nemalonų liūdesį ar nerimą. Susvetimėjimo jausmas gali būti išties varginantis ir atgrasus, todėl norime padėti išmokti jį atpažinti.

.Susvetimėjimo dimensijos

Susvetimėjimas skirstomas į keturias glaudžiai tarpusavyje susijusias, į skirtingas būsenas panašias dimensijas.

Bejėgiškumas – suvokimas, kad savo elgesiu negali kontroliuoti asmeninių ir socialinių rezultatų.

Beprasmybė – suvokimas, kad savo darbu neprisidedama reikšmingai prie socialinės visumos.

Izoliacija – jausmas, tarsi niekur ir niekam nepriklausai.

Atsiribojimas - asmeninio pasitenkinimo, identiteto trūkumas.

.Susvetimėjimas darbe

Susvetimėjimas darbe nesukuria erdvės atsirasti teigiamiems emociniams ryšiams, todėl sukelia tik darbuotojo nepasitenkinimą ir pasitraukimą. Atlygintinų užduočių nebuvimas, konstruktyvaus grįžtamojo ryšio ir savarankiškumo stoka sukelia bejėgiškumą tiek darbe, tiek socialiniame gyvenime. Tuo tarpu turint erdvės pačiam priimti sprendimus darbe, turint laisvę nuo mikromanipuliavimo ar despotiško vadovavimo, stiprėja įsitraukimas ir priklausymo organizacijai jausmas. Laisvai besijaučiantis darbuotojas organizacijos kontekste, apsuptas palaikančių bendradarbių, ugdo teigiamą savirealizaciją, kuri savo ruožtu turi įtakos kūrybiškumui ir produktyvumui.

.Atsiribojimas

Atsiribojimas yra glaudžiai susijęs su darbo pasitenkinimu, nes jis yra vienas iš moderuojančių veiksnių. Tačiau emocinį atsiribojimą gali lemti ir dabartiniai pandeminiai apribojimai, socialinių ryšių praradimas ir prasta tarpasmeninių santykių kokybė. Dažnai tokiu atveju jaučiamas pasibjaurėjimas savimi, neviltis ar nepasitenkinimas savimi. Mokslininkai taip pat nustatė ryšį tarp atsiribojimo nuo savęs ir psichologinių sutrikimų, kurie dažnai turi rimtų padarinių.

Taigi, susvetimėjimas - dažnai sutinkama sąvoka dabartinėje kasdienybėje, kai esame kupini noro tinkamai įsitvirtinti pasaulyje, sulaukti pripažinimo ir sėkmės darbe. Tam, kad išvengtume neigiamų susvetimėjimo pasekmių, galime išmokti jį atpažinti:

.Pagrindinė skausmo priežastis

Gerai pagalvokite, kuriose gyvenimo srityse jaučiatės bejėgiškai, kokiose situacijose atsiduriate tarsi spąstuose? Atskirkite sritis, kurias galite kontroliuoti, o kurių ne. Galbūt pastaruoju metu jus neramina tam tikros neišspręstos problemos? Susvetimėjimas dažnai kyla dėl neišspręstų problemų, kurių sąmoningai stengiamės vengti, todėl būkite sąžiningi su savimi ir išsiaiškinkite pagrindinę savo skausmo priežastį.

.Daugiau mažų žingsnių

Dažnai manome, kad nesame pakankamai geri, todėl iškart sustojame, kai reikia priimti sudėtingą sprendimą. Juk nieko tokio, kad nežinome, kuri kryptis ar sprendimas yra teisingi. Nėra nei teisingo, nei neteisingo sprendimo. Visi esame savo egzistencijos skulptoriai, ir kad ir kuria kryptimi eitume, ji mus kažkur nuves. Gebėjimas žengti nedidelį žingsnį atgal suteikia mums galimybę įžvelgti, kur galime eiti toliau. Todėl kai kitą kartą pasijusite neužtikrinti savimi, nesustokite, būkite atidūs sau ir paklauskite, ką geriausio galima padaryti šioje situacijoje? Pripažinkite, jog situacija, kurioje atsidūrėte, gali būti sudėtinga, tačiau pabandykite į ją įnešti nors menkiausią teigiamą aspektą ir pažiūrėkite, kur tai jus nuves. Visi turime abejonių, tačiau tai yra labai žmogiška kiekvieno patirtis.

PRATIMAI

#1 // Užsiimk nauju hobiu

Kai jautiesi tarsi nepritapęs, pabandyk užsiimti kuo nors, ko niekada anksčiau nedarei, pasinerk įsportą ar rankdarbius, pavyzdžiui, mezgimą ar tapybą. Įvairūs amatai ir sporto šakos leidžia tam tikra prasme išreikšti save ir veikia terapiškai. Atsipalaiduok, susitelk į ką nors kita ir atlaisvink mintis.

#2 // Ieškok paramos tarp savo artimųjų

Kartais atsivėrimas artimajam padeda labiau, nei kankinančių emocijų laikymas tik sau. Pakviesk seną draugą puodeliui kavos. Smalsu, kiek daug gali pakeisti kitų žmonių įžvalgos!

#3 // Išbandyk miško maudynes

Japoniškai Shirin-Yoku reiškia miško atmosferos sėmimasis pasivaikščiojimo metu. Tai 1980 m. Japonijoje sukurta terapija. Mokslininkai įrodė, kad maudynės miške sukelia teigiamą raminamąjį neurologinį poveikį dėl pokyčių nervų sistemoje, mažina streso hormono kortizolio kiekį ir stiprina imuninę sistemą. Kaip praktikuoti miško maudynes, skaityk čia:

https://www.growwilduk.com/blog/5-simple-steps-practising-shinrin-yoku-forest-bathing.

4# // Savanoriauk

Kartais tapatybės krizė nukreipia mus link ko nors naujo. Kodėl gi netapus savanoriu Raudonojo Kryžiaus organizacijoje ar rengiant kokį nors festivalį? Užmezgęs ryšį su žmonėmis, kurie aktyviai dalyvauja savanoriškoje veikloje, gali susigrąžinti savo bendruomeniškumo ir priklausymo didesnei grupei jausmą. Galbūt užmegsi naujų pažinčių, atsipalaiduosi ir į viską pažiūrėsi kitomis akimis.

© Copyright 2021 Mindletic. All rights reserved.