Kas yra pyktis ir kaip jį suvaldyti?

4 min read

Ekspertai pyktį apibūdina kaip pagrindinę, natūralią emociją, kuri išsivystė kaip būdas išgyventi ir apsisaugoti nuo įvairių išorinių dirgiklių. Lengvą pyktį gali sukelti nuovargis, stresas ar susierzinimas. Iš tikrųjų, dažniausiai taip jaučiamės, jei nėra patenkinami mūsų pagrindiniai poreikiai ar jiems kyla pavojus.

Reaguodami į nusivylimą, kritiką ar grėsmę, galime supykti, tačiau tai nebūtinai yra bloga ar netinkama reakcija. Taip pat, galime jaustis suerzinti dėl kitų žmonių įsitikinimų, nuomonės ar konkrečių veiksmų. Pyktis gali paveikti mūsų gebėjimą efektyviai bendrauti, todėl tokiomis aplinkybėmis esame linkę pasakyti ir padaryti ne pačius racionaliausius dalykus.

Dažniausiai pasitaikantys pykčio tipai:

Pateisinamas pyktis - pasipiktinimas dėl įvairių, pasaulyje vykstančių nepriimtinų procesų iš moralinės perspektyvos jausmas - aplinkos niokojimas, žmogaus teisių priespauda, ​​žiaurus elgesys su gyvūnais, smurtas bendruomenėje ar netinkamas elgesys santykiuose. Neilgai trunkantis pateisinamas pyktis gali būti naudingas, jį nukreipiant į reikšmingus pokyčius. 

Susierzinimo pyktis gali kilti dėl daugybės, kasdienio gyvenimo atsitikimų: kitas vairuotojas nepraleido kelyje, partneris pasakė ką nors nemalonaus, neklausantys vaikai ir t.t.

Agresyvus pyktis - vienas asmuo bando dominuoti, gąsdinti, manipuliuoti kitu ar jį kontroliuoti. Pakartotinai agresyvus pyktis gali išaugti į patyčias, priespaudą, ​​psichologinį smurtą ar emocinę prievartą. 

Pykčio priepuoliai - dažniausiai kylantys vaikystėje ir paprastai reiškiantys jauno žmogaus raidos ir brendimo procesus. Brandaus amžiaus žmonės išgyvenantys pykčio priepuolius, gali susidurti su sunkumais užmezgant sveikus ir ilgalaikius santykius. Šią bėdą išspręsti gali padėti profesionalo pagalba, kuri bus identifikuojama šių emocijų kilmė.

Bet koks pykčio tipas laikui bėgant neatneša jokios naudos, kadangi tai atima iš mūsų ramybės jausmą bei kelia stresą. Reguliarus pykčio jausmas ilgainiui pradeda kenkti mums patiems, o tai gali išaugti į dar didesnes problemas. Profesionalų pagalbos nereikia, jei pyktis nėra dažnas, lengvai išsisklaido ir reiškiamas be agresijos. Tokiomis aplinkybėmis pyktis tik pabrėžia susierzinimą ir gali padėti rasti sprendimo būdą.

Kaip suvaldyti pyktį:

1. Atpažink pirmuosius pykčio požymius

Kada dažniausiai jauti pyktį? Kokiose vietose? Kokiu metu? Su kokiais žmonėmis? Galbūt pyktis kyla tada, kai smarkiai vėluoji arba vadovas darbe pateikia per mažai informacijos paskirtai užduočiai. Galbūt jautiesi susierzinęs, kai po ilgos darbo dienos, bandai aptarti buitinius klausimus su antrąja puse. Dažniausiai pyktis užklumpa netikėtai: kai esame įsitempę, pavargę ir labai lengvai pažeidžiami. Viso to galime išvengti iš anksto numatydami procesus, galinčius sukelti pyktį. Išeidami iš namų anksčiau, ar paprašydami išsamesnės informacijos iš vadovo apie konkretų darbą.

2. Sumažink lūkesčius 

Dažnai nutinka taip, kad lūkesčiai, keliami aplinkiniams, yra pertekliniai. Mes visi norime jaustis įvertinti, mylimi, išklausyti, tačiau  gyvenime pasitaiko visko ir aplinkiniai ne visuomet tenkina mūsų lūkesčius. Kartais reikia sutraukti savo sukurtų taisyklių sąrašą, kadangi tai gali padėti nesijausti piktiems ir susierzinusiems, kai mūsų aplinkos žmonės šių taisyklių nesilaiko. 

3. Pasigilink, kas slypi po tavo pykčiu

Pyktis nebūtinai reiškia pyktį. Kartais jis būna tik ledkalnio viršūnė, o tikrosios, nematomos emocijos, slypi kur kas giliau. Bandydami prisikasti iki esmės, galimai atrasime, kad už pykčio glūdi kažkas, ką suvokiame kaip grėsmę. Sakoma, kad pyktis yra puikus išdavikas, kai jaučiamės dėl ko nors nesaugūs. 

4. Išmok atsipalaiduoti

Siekiant reaguoti ramiau, pravartu išmokti kūno atsipalaidavimo technikų, kurios leis šiek tiek sumažinti įtampą (tai ypač veiksminga, kai pyktį pastebime pačioje pradžioje ir jis dar nespėjo įsismarkauti). Tai gali būti gilus kvėpavimas, raminančių frazių kartojimas, atpalaiduojančios vizualizacijos, sąmoningas raumenų atpalaidavimas.

5. Pasidaryk pertraukėlę

Jeigu jauti, kad prarandi emocijų kontrolę - trumpam atsitrauk. Tai gali padaryti įvairiais būdais, pavyzdžiui nueiti atsigerti vandens ar atsiprašyti iš vykstančios diskusijos, nueidamas atsiliepti telefoną. Jeigu turi galimybę, atsitraukti ilgesniam laikui, tai pajutus, susierzinus ir pakilus pykčiui, pasiūlyk pratęsti pokalbį po dušo, treniruotės ar kitos veiklos. Tokiu būdu atsitraukdamas nuo stiprių jausmų, gali susidėlioti mintis pažvelgiant į problemas kitu kampu. 

Praktiniai patarimai

# 1 // Pykstant gali pastebėti, kad kvėpavimas tampa greitesnis ir paviršutiniškesnis. Vienas paprastų būdų nuraminti kūną ir sumažinti pyktį, gilesnis ir lėtesnis kvėpavimas. Daugiau patarimų anglų kalba rasi čia. Taip pat visada gali išmėginti kvėpavimo pratimus mūsų programėlėje. 

https://bit.ly/3cEX0FS

# 2 // Jei esi knygų mylėtojas, šiame straipsnyje pateikiama 19 skirtingų knygų, kurios gali padėti kontroliuoti pykčio proveržius. Tokiu būdu gali gauti žinių iš vienos ar keleto geriausių pykčio valdymo knygų; apsiginkluok įrankiais, kuriais gali nugalėti pyktį, dirbk su savivertės jausmu ir judėk į laimingesnę bei ramesnę kasdienybę.

https://bit.ly/3ftvNrD

#3 // Pasidaryk pertraukėlę ir paklausyk, ką kalba psichologas Ryan Martin apie tai, iš kur mums kyla noras pykti ir kodėl tai sveika. Kalbą  rasi čia (anglų kalba).

https://bit.ly/3dgsfYd

#4 // Lėtesnio tempo muzika gali nuraminti jūsų mintis ir atpalaiduoti raumenis, todėl potencialiai nusiraminsite, tuo pačiu atleisdami dienos rūpesčius ar net laikomą pyktį.

Įsijunk ramios muzikos, pavyzdžiui pasimėgauk šiuo spotify grojaraščiu. 

https://spoti.fi/3u9KfZS

#5 // Sportas - ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata! 

Jeigu esi piktas ir nori tai išlieti, gali užsiimti kovų menais, boksu, važinėti dviračiu ar pasivaikščioti. Šios veiklos išlaisvina įsisenėjusias neigiamas mintis, bei padeda nusiraminti. Daugiau fizinių veiklų patarimų rasi straipsnyje.  

https://bit.ly/3rItumV

© Copyright 2021 Mindletic. All rights reserved.