Nuotolinio darbo metu daugelis iš mūsų yra įstrigę nesibaigiančiuose internetiniuose susitikimuose, kurie sukelia plačiai žinomą "Zoom nuovargį". Tačiau kodėl šie virtualūs susitikimai taip mus vargina ir kaip galėtume to išvengti? Skaitykite toliau, kad sužinotumėte, kas slypi už Zoom nuovargio ir kaip galima efektyviau suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu.
Microsoft Žmogiškųjų veiksnių laboratorijos mokslininkai pakvietė 14 dalyvių dvi dienas dalyvauti virtualiuose susitikimuose, per kuriuos jie dėvėjo elektroencefalogramines kepuraites, skirtas stebėti smegenų elektrinį aktyvumą. Pirmąją eksperimento dieną dalyviai dalyvavo keturiuose iš eilės vykstančiuose pusvalandžio trukmės susitikimuose be pertraukų. Antrąją dieną jie dalyvavo kituose keturiuose pusvalandžio trukmės susitikimuose, tačiau šį kartą tarp kiekvieno susitikimo jiems buvo suteiktos 10 minučių meditacijos pertraukos. .
1. Smegenų stresas kaupiasi, kai susitikimų metu nedarome pertraukų.
Studijos dalyviai, kurie dalyvavo nuolatiniuose susitikimuose dvi valandas be pertraukų, patyrė pastebimą beta bangų, kurios siejamos su stresu, aktyvumo padidėjimą. Kitaip tariant, per šias dvi valandas stresas susikaupė. Tačiau pas dalyvius, kurie darė meditacijos pertraukas, beta bangų aktyvumas sumažėjo po kiekvienos pertraukos. Tai leido jų smegenims tarsi „persikrauti“. Dėl šios priežasties į kitą susitikimą dalyviai atvyko labiau atsigavę ir atsipalaidavę.
2. Susitikimai, vykstantys vienas po kito, sumažina mūsų gebėjimą susikaupti ir įsitraukti.
Pertraukų metu smegenų bangų modeliai parodė teigiamą frontalinės alfa asimetrijos lygį – tai bangos, atspindinčios žmogaus dėmesio ir įsitraukimo lygius. Be pertraukų šie lygiai buvo neigiami, o tai reiškia, kad dalyviai buvo pavargę arba mažiau įsitraukę.
3. Didžiausią stresą patiriame staigiai perėjus nuo vieno susitikimo prie kito.
Dalyviai, kurie nedarė pertraukų, patyrė didžiausią stresą pereidami iš vieno pokalbio tiesiai į kitą. Daugelis iš mūsų pažįsta šį jausmą – laukiame, kol vienas susitikimas pasibaigs, ir nedelsiant pradėsime kitą, kas reikalauja dėmesio pakeitimo ir įsitraukimo į naują kontekstą. Tuo tarpu asmenys, kurie darė 10 minučių meditacijos pertraukas, pajuto streso lygio sumažėjimą pertraukų metu.
Žmogaus mintys yra linkę klaidžioti nekontroliuojamai. Kai patiriame stresą, dažnai galvojame apie tai, ką padarėme anksčiau, arba apie dalykus, kuriuos galėjome padaryti geriau. Daugelio mūsų galvoje bėga darbų sąrašas, kas tik dar labiau padidina nerimo jausmą. Dešimties minučių dėmesingumo ir sąmoningumo pertrauka mums suteikia galimybę atsitraukti nuo šių minčių, gyventi čia ir dabar bei ramiai pripažinti mūsų supančią aplinką.
Reguliariai praktikuojant sąmoningumą, mūsų smegenys fiziologiškai persitvarko ir tampa atsparesnės. Jeilio universiteto profesorė Hedy Kober atliko tyrimą, kurio metu dalyvių buvo prašoma per aštuonias savaites aštuonis kartus prisiminti intensyvius neigiamus prisiminimus iš praeities. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar meditacijos mokymas paveiks jų smegenų reakciją į stresą.
Rezultatai buvo įspūdingi – užfiksuoti ryškūs pokyčiai migdolėje, smegenų srityje, atsakingoje už neigiamų emocijų patyrimą. Kober pastebėjo, kad asmenys, kurie reguliariai praktikuoja sąmoningą meditaciją, šioje srityje turėjo mažesnį aktyvumą. Tai reiškia, kad medituojančių žmonių smegenų dalis, susijusi su nerimu, baimės ir bendru streso jausmu, tampa fiziologiškai mažiau aktyvi.
Šie tyrimai atveria naują supratimą apie sąmoningumo meditacijos naudą. Jie aiškiai parodo, kad ši praktika teigiamai veikia mūsų smegenų veiklą ir struktūrą ilgainiui. Esminis tikslas yra integruoti šią praktiką į kasdienybę, pavyzdžiui, darant pertraukas tarp susitikimų. Svarbu pabrėžti, kad sąmoningos pertraukos nėra laikas užkandžiauti ar naršyti telefone, o galimybė nuraminti protą ir stiprinti atsparumą.
Vadovams vertėtų apsvarstyti susitikimų organizavimą taip, kad po kiekvienos valandos būtų numatytos bent penkių minučių pertraukos. Be to, darbuotojams galima padėti susipažinti su meditacijos technikomis per psichikos sveikatos programėles, pavyzdžiui Mindletic, kurios siūlo įvairias sąmoningumo meditacijos ir garsines meditacijos praktikas.
Jei esate vadovas ir siekiate geriau suprasti, kaip pagerinti savo darbuotojų emocinę sveikatą, kviečiame jus užsiregistruoti pokalbiui su mūsų ekspertų komanda.