Buvimo tėvais kelionė neabejotinai atneša daug iššūkių, ypatingai emocinės sveikatos srityje. Nuo pat pirmo momento, kai pora sužino, jog laukiasi, pradeda jaudintis dėl savo vaikų. Kyla neramūs klausimai: Ar naujagimis bus sveikas? Ar pavyks užmegzti ryšį? Kaip vaikas jausis darželyje ar mokykloje? Ar jam pavyks išlaikyti mokyklos baigimo egzaminus?
Ir jau gimus atžalai - pokyčių ir išbandymu kupinu metu, kai norisi visą savo dėmesį ir energiją skirti vaikams bei atliepti visus jų poreikius, svarbu nepamiršti ir savęs. Tėvų geros emocinės sveikatos užtikrinimas nėra prabanga ar perteklinė atsakomybė - tai būtinybė. Rūpindamiesi savo emocine sveikata tėvai taip pat rūpinasi ir savo vaiko sveikata, nes kuria psichologiškai saugią ir sveiką aplinką tolimesniam vaiko vystymuisi bei užtikrina savo visapusišką gerovę.Emocijos - tai informacija. Kaip ir mūsų fiziniai pojūčiai, jos mums padeda suprasti savo ir kitų poreikius bei teisingai juos atliepti. .
Emocinė sveikata - gebėjimas tą informaciją suvokti bei mokėjimas įveikti neigiamas emocines būsenas bei stiprius išgyvenimus tinkamais būdais.
Tapus tėvais dažnai vaiko poreikiai yra iškeliami aukščiau savųjų. Visa energija ir dėmesys yra sutelkiami į atžalą, savuosius poreikius nustumiant kiek toliau. Tačiau tyrimai įrodo, kad tėvų emocinė sveikata yra labai svarbi ne tik jų pačių bendrai sveikatai ir laimei, bet taip pat vaikams bei vaikų raidai.
Nemokėjimas reguliuoti savo emocijų. Pavyzdžiui, stresinėse situacijose kilus pykčiui, liūdesiui ar baimei pratrūkstama verbaliai/fiziškai. Tai gali vaiką ne tik išgąsdinti, bet ir išmokyti neefektyvių emocijų reguliavimo strategijų bei bendrai kurti nestabilią ir nesaugią namų atmosferą.
Bloga emocinė savijauta. Kai tėvai kovoja su savo pačių emocinėmis problemomis, jie gali būti mažiau pajėgūs įsijausti į vaiko jausmus arba suteikti paguodą ir paramą, kai jiems to labiausiai reikia. Dėl to vaikas gali jaustis nepalaikomas, izoliuotas ar apleistas. Tėvai gali nesugebėti skirti vaikui reikiamo dėmesio ir įsitraukimo. Dėl to vaikui gali trūkti ryšio, kuris yra labai svarbus vaiko socialinei ir emocinei raidai.
Tyrimais įrodyta, kad vaikai, gyvenantys stresą patiriančioje aplinkoje, gyvenimo eigoje gali susidurti su įvairiomis elgesio ir emocijų problemomis. Pavyzdžiui, jei tėvai jaučia nerimą, dažnai susiduria su “namų ūkio” stresu (angl. household stress), bet nesugeba su tuo sėkmingai susitvarkyti ir šie emociniai sunkumai yra matomi bei atsispindi jų elgesyse. Tai gali stipriai paveikti jų vaikų gerovę bei sietis su vaikų emocinėmis problemomis, elgesio problemomis, agresija, nerimu ir net depresija.
To priežastis - ankstyvoje vaikystėje tėvai yra atsakingi už vaiko emocijų reguliaciją ir jiems paaugus išlieka vienu iš informacinių šaltinių - tėvų elgesys ar mimikos, kurios signalizuoja nerimą ar baimę yra pastebimos vaikų ir veikia kaip papildoma informaciją apie aplinką ir jos saugumą. Taip pat vis daugėja įrodymų, kad net ir nėštumo metu patiriamas nerimas ar stresas turi įtakos vaisiui ir gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko vystymuisi (pavyzdžiui: gali sietis su vėlesniu nerimu, sunkiu temperamentu, impulsyvumu, dėmesio problemomis). Todėl labai svarbu savo emocine sveikata rūpintis iš anksto.
Kai tėvai rūpinasi savo emocine gerovei, tai gali turėti teigiamą poveikį jų vaikų emocinei sveikatai ir raidai.
Kai patys tėvai naudoja sveikas įveikos strategijas tokias kaip dėmesingas įsisąmoninimas, pagalbos ieškojimas, kvėpavimo pratimai, dainavimas ir t.t. vaikai gali išmokti tų pačių įgūdžių ir taikyti juos savo gyvenime, kai užplūsta ypatingai stiprios neigiamos emocijos.
Labai naudinga vaikus mokyti emocijų reguliavimo strategijų nuo pat mažų dienų, bet taip pat svarbu nepamiršti, kad jūsų kaip tėvų elgesys yra paveikiausias modelis, iš kurio vaikai labiausiai mokosi.
Miego trūkumas, dėl kurio tėvai gali tapti irzlūs, įsitempę ir neramūs.
Darbo ir šeimos pareigų derinimas, dėl kurio tėvai gali jausti daug streso.
Finansiniai iššūkiai. Finansinė vaikų auginimo našta gali kelti stresą ir nerimą, ypač jei jų biudžetas yra ribotas.
Socialinė izoliacija. Daugeliui tėvų sunku palaikyti draugystę ir ryšius prižiūrint vaikus.
Vaikų elgesio problemos tokios, kaip pykčio priepuoliai, nepaklusnumas ir agresija, sprendimas gali būti emocinis iššūkis, dėl kurio tėvai gali jaustis nusivylę, pikti ir bejėgiai.
Poros santykiai. Besikeičianti santykių dinamika, nauji vaidmenys (tėvai) gali kelti naujus iššūkius.
Siekimas tapti tobulais tėvais. Tėvai gali jausti spaudimą būti “tobulais tėvais” ir lyginti save su kitais, o tai gali sukelti stresą.
Pirmiausia reikia išsiaiškinti ir pripažinti, su kokiais iššūkiais susiduriate būtent jūs. Konkrečių problemų identifikavimas padės ieškoti tinkamiausių įveikos strategijų. Taip pat svarbu suprasti, jog šie iššūkiai yra normalūs ir dažni tarp daugelio tėvų, bet reikalaujantys jūsų dėmesio bei pastangų siekiant užtikrinti savo emocinę sveikatą.
Savipagalbos praktikos:
Programėlė Mindletic jūsų telefone suteiks prieigą prie skirtingų technikų, padedančių stiprinti emocinę sveikatą: emocijų žymėjimo įrankio, kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimų, straipsnių ir vykusių renginių įrašų emocinės sveikatos temomis bei kitų.
Pagalba iš kitų:
Programėlėje Mindletic galite rezervuoti konsultaciją su psichologu, kuris specializuojasi būtent tėvų ir vaikų santykių temoje (renkantis psichologą galima pažymėti poreikį šiai temai).
Taigi, emocinė tėvų gerovė yra absoliuti būtinybė siekiant užtikrinti tiek pačių tėvų visapusišką sveikatą, tiek vaikų sveikatą, gerovę bei sklandžią raidą.
Jei esate vadovas ir siekiate geriau suprasti, kaip pagerinti savo darbuotojų emocinę sveikatą, kviečiame jus užsiregistruoti pokalbiui su mūsų ekspertų komanda.